Kaip padaryti nauja Wave spota

[Gintas]

Kazkada siuliau kiekvinam atvaziavusiam prie juros mesti akmenuka.
Estai pasirodo taip Risnos wave spota supyle.

[Rasius321]

O rimtai?
Čia buriuotojų iniciatyva?

[baidas]

jei mes tik buriuotojai tai gal musu pro pro anukiai tures wave spota.

turi buti legenda .. pvz.

jei imesi akmeni didesni nei 1kg laimesi teleloto, jei mazesni gausi telemaxima papildyma. ir paleisti per LNK ir TV3.

[morewind]

molų dar nestato, bet bangolaužis jau irgi gerai

http://www.klaipeda.lt 2007-08-29 d. dienraštyje "Klaipėda"
Žada supilti bangolaužį Neringa Maciūtė
Palangos paplūdimių priekrantė nesulaukia smėlio.
Čia palei krantą ties Birutės kalnu žadama supilti 130-140 metrų pločio, apie pusę kilometro ilgio kalnagūbrį.
Manoma, kad toks bangolaužis turėtų apsaugoti labiausiai nuo audrų nukentėjusią kopų zoną.
Smėlis, skirtas kalnagūbriui, bus plukdomas iš Klaipėdos uosto kanalo įplaukų.
Nors kalnagūbris turėjo būti pradėtas formuoti prieš savaitę, darbai dar neprasidėjo.
Konkursą laimėjusios bendrovės „Hidrostatyba“ atstovai norėjo, kad darbai būtų pradedami ankstyvą pavasarį, o ne rudenį, kai būna daugiausiai audrų ir dėl jų būtina nutraukti darbus.
Tačiau pavasarį projektą atlikti kainuos brangiau.
Vakar į uostamiestį atvykęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys norėtų, kad kalnagūbris būtų supiltas dar šiais metais, kad per žiemą nuo audrų taip smarkiai nenukentėtų paplūdimiai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas sakė, kad vieta, kurioje žemsiurbė turės išpilti iš uosto paimtą smėlį, yra sekli. Jos gylis siekia nuo 1,5 iki 5 metrų. Vidutinio dydžio žemsiurbės grimzlė yra iki 5 metrų.
Todėl dalis smėlio bus išpilama iš laivo triumo, dalis - purškiama vamzdžiais.
Tokioje seklioje vietoje pakanka pusės metro bangų, kad žemsiurbė turėtų nutraukti darbus.
Vakar vykusio susirinkimo metu buvo nutarta, kad darbai vis dėlto bus pradėti šį rudenį.
Jeigu leis oro sąlygos, žemsiurbė dirbs prie Palangos. Prastesniu oru - gilins uostą.
Pernai Palangos paplūdimiai buvo „maitinami“ iš Kunigiškių karjero. Tada „pamaitinti“ pliažus 40 tūkst. kubinių metrų smėliu kainavo 1,2 milijono litų.
Iš uosto įplaukų kišenių vežti smėlį kalnagūbriui atsieis 1,5 milijono litų. Manoma, kad paplūdimiams „maitinti“ tinkamo smėlio iš uosto įplaukų bus išsiurbta ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų.
Prieš penketą metų panašus bangolaužis buvo suformuotas ir Melнragės-Girulių paplūdimių ruože.
A.Kamarauskas sakė, kad dėl to ši paplūdimių dalis yra mažiausiai nuniokota audrų.
################################
http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?id=1188328866

[Edas50]

...Prieš penketą metų panašus bangolaužis buvo suformuotas ir Melнragės-Girulių paplūdimių ruože.

Eee, kaip atrodo tas bangolauzis? Jis isilgai kranto ar statmenai? Ir ar jis po vandeniu ar kaip? Kazkaip man nedasyla...
Tarp Melnrages ir Giruliu tikrai nera jokio paprastai akiai matomo "bangolauzio" - ten tik pilna visokiu rieduliu, akmenu ir siuksliu ir jura audros metu skalauja misko medziu saknis.

[Akinys]

Palangos paplūdimių priekrantė nesulaukia smėlio.
Čia palei krantą ties Birutės kalnu žadama supilti 130-140 metrų pločio, apie pusę kilometro ilgio kalnagūbrį.

uzuomina yra tekste aukshciau. zodis "palei" greiciau reishkia lygiagreciai...
bet kokiu atveju bus idomu

[morewind]

laikraštininkai rašo ir nelabai išmano, tad reikia is dviejų atrinkti kažkokią teisybę
Vakarų ekspresas siandienos
Palanga seks Melnragės pavyzdžiu
(..)Priekrantėje ties Birutės kalnu pagal mokslininkų parengtą projektą planuojama pilti maždaug pusės kilometro ilgio ir 130-140 metrų pločio pylimą, kuris būtų po vandeniu apie pusantro metro. Tam numatoma panaudoti iš uosto įplaukos kanalo iškastą smėlį, kurio, tikimasi, bus apie 100 tūkst. kubinių metrų.
(..)Prieš keletą metų panašiu būdu - priekrantėje pilant iš uosto kanalo paimtą smėlį - buvo atkurti Melnragės ir Girulių paplūdimiai. Projektas laikomas itin pavykusiu, nes apie 80 proc. jūron išpilto smėlio grįžo į paplūdimius, ir šių būklė buvo geriausia per daugelį stebėjimo metų.
######
nieko gero neatkūrė, tame tarpe tarp melneragės(uosto vartai-siaurinis molas) ir giruliu(beveik pliazo galas) uz giruliu link palangos randasi Karklė(edas50 foto)
Plauna visaip bangos tuos pinigus, bet gal galetu protingiau plauti kaip nors.
+komentaras Osvaldas 35 m. [bildes@one.lt]
Gal geriau susumuotu visas islaidas kurias padaro per tarkim 10 metu ir pasitare su spiacialistais pastatytu kelis molus kurie ir smieliui neduotu iseiti ir uostelis atsirastu pramoginiams bei priekranties zvejams laivus laikyti. Manau tada ir avis butu sveikos ir zvejei pakentietu be skalbimo milteliu. Juk bendras reikalas. (2007-08-29 09:01)

[Girmantas]

siaip tai reikia daryt dirbtini rifa.. ~10 mln litu visai pakrantei nuo palangos iki sventosios ir butu ramuma.. ir bangos grazios, ir papludimiai ilgi, ir kopu negriautu..

[Jmp]

Siaip tai manau su zemsiurbe reiktu nukasti Svedija ir Norvegija, tada ir bangos grazios butu ir pliazu nebeliktu, ir galvos niekam nebeskaudetu

[bond]

Vienas iš sprendimų-pirkti:

http://www.delfi.lt/news/economy/reales ... d=14239699

[morewind]

Jau protingeja po truputi.... dienrastis Klaipeda

Pajūrio krantai keičiasi

Vidmantas Matutis

Su nerimu laukiame rudens ir žiemos audrų. Jau keletą metų jos stipriai keičia pajūrio krantus.

Šiemet pokyčiai buvo pastebėti ir vasarą. Prie Palangos, šalia jūros tilto, pradėjo formuotis salelė. Gal įtakos turėjo tai, kad prie jūros tilto buvo įrengta akmeninė buna. Pamatę besiformuojančią salelę, žmonės jau surado analogų. Neva panašiai būtų jūroje ties Melnrage įrengus giliavandenį uostą. Baiminamasi, kad nuo uosto salos iki Girulių nutįstų smėlio seklumos.

Tik atlikti išsamūs tyrimai su kompiuteriniu modeliavimu galėtų atsakyti į klausimus, kaip dėl bangų ir srovių įtakos keistųsi jūros krantas. Kai kurias spėliones galima daryti pagal pokyčius, kurie atsirado pailginus uosto molus. Lietuvos jūrinių tyrimų centro Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozapas Dubra teigė, kad jau anksčiau dėl molų poveikio Smiltynėje susiformavo platus pliažas, o nuo molų Melnragės ir Girulių link pliažas kaip tik siaurėja. Pailginus uosto molus, paplūdimių išplovimo procesai tik suaktyvėjo. Molų pailginimo įtaką krantai pajuto net iki Olando kepurės. Pastebėta ir kita nedžiuginanti tendencija – gamtos jėgos intensyviau nei anksčiau pradėjo ardyti smėlėtą Kopgalio smaigalio krantą.

Panašiai yra ir ties Šventąja. Prieš senąjį uosto molą susiformavo platūs iki 140 metrų paplūdimiai, o už molo į Latvijos pusę jūros pakrantė jau yra gerokai skurdesnė. Panašiai yra ir Latvijoje ties Papės vietove. Ten pakrantėse yra smėlį sugaudančios užtvaros, todėl pakrantė, kaip ir ties Šventąja, yra plati.

Pagal vyraujančias tendencijas, kai seklumos formuojasi prieš pakrantės kliūtis, išeitų, kad Palangoje ties jūros tiltu vyksta priešingas procesas. Seklumos formuojasi už jūros tilto, šalia kurio supilta akmeninė buna, o ne prieš jį.

J.Dubra mano, kad salelės atsiradimas prie jūros tilto yra laikinas reiškinys, kuris susidarė dėl vyraujančių vėjų. Po žiemos audrų kranto linija ties Palanga vėl bus pasikeitusi – salos greičiausiai neliks. Teoriškai Palangoje prieš jūros tiltą turėtų platėti paplūdimys. Tačiau šių metų pradžioje siautusi audra Palangoje labiausiai suniokojo paplūdimį nuo jūros tilto Birutės kalno link.

„Lietuvoje nėra hidrotechnikos specialistų. Išardė senąją dar grafo Juozapo Tiškevičiaus statytą buną, kuri Palangoje paplūdimius priaugino net pusę kilometro. Dabartinė akmenų sankaupa prie jūros tilto yra per trumpa ir didesnės įtakos nedaro“, - konstatavo J.Dubra.

Jis patarė pirmiau sutvarkyti buną, o tik po to plukdyti ir pilti iš jūros smėlį. 50 metų Baltijos tyrimams paskyręs profesorius Vytautas Gudelis ir jo kolega latvis Roberts Knaps teigė, kad Baltijos jūros Lietuvos pakrante per metus plukdoma apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio. Priklausomai nuo vėjo, du trečdaliai smėlio plukdomi į šiaurę, o trečdalis - į pietus. Atgal į krantą išmetami tik maždaug 5 proc. smėlio. Todėl reikia stengtis sulaikyti smėlį, o ne supilti jį pakrantės zonoje ir tikėtis, kad jūra jį išskalaus.

[Gintas]

Pasikelus senus LT ir LV pakrantes zemelapius matosi, kad smelis visoje pakranteje aplink bunas visada sunesamas pagal ta pati scenariju. Ziurejau pirmuosius XV -VIV a Liepojos (Libau) uosto jurlapius. Labai issamus dokumentai su visais gyliais. Pats uostas pradzioje buvo panasus i Akinio spota. Aiskiai nupaisytos trys seklumu juostos, keli laivai ant seklumu, didele, issiputusi sekluma pietineje molo puseje ir panasaus dydzio, bet islenkta i vidu sekluma siaurineje puseje. Lygiai tas pats kaip Akinyje ir Papeje (mazesnis variantas).
Kitokios problemos gali atsirasti tik del vandens lygio kilimo jei toks yra.

[morewind]

Straipsnis dienraštyje "Vakarų ekspresas" 2008-01-14 d.
Idomu kaip galima butu suskaiciuoti kiek jie to smelio išpylė
http://www.ve.lt/?data=2008-01-14&rub=1065924810&id=1200252006
Palangoje - povandeninis pylimas

Tęsiant pajūrio juostos tvarkymo programą, šiemet Palangos paplūdimiuose žadama supilti povandeninį pylimą.

Planuojama, kad 8 kilometrų nuo kranto atstumu jūroje bus iškasta apie 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Iš jo 3-5 metrų nuo kranto atstumu bus formuojamas povandeninis pylimas, kuris maitins smėliu Palangos paplūdimius.

Natūralaus bangolaužio suformavimu rūpinsis bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika". Nors dar tiksliai neaišku, kada minėti darbai bus pradėti, V. Rinkevičius tikino, jog prasidėjus vasaros sezonui, kurorto poilsiautojų ramybė nebus trikdoma.

Šiems ir kitiems krantotvarkos darbams bus skirta 4,5 milijono litų.

Be to, apskrities specialistai pirmą kartą šįmet imsis kopų želdinimo: krūmais ir žole rengiamasi apsėti 2 hektarų ploto teritoriją Kuršių nerijoje, dar 8 hektarus - žemyninėje dalyje.

Pernai įgyvendinant pajūrio juostos tvarkymo programą įrengta 10 200 kvadratinių metrų šakų klojinių, pastatyta 30 naujų laiptų, 300 metrų žabų tvorelių.

[virtuve]

Planuojama, kad 8 kilometrų nuo kranto atstumu jūroje bus iškasta apie 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Iš jo 3-5 metrų nuo kranto atstumu bus formuojamas povandeninis pylimas, kuris maitins smėliu Palangos paplūdimius.

3-5 metrų nuo kranto atstumu

[Girmantas]

dar 4,5 mln litu i kazkieno kishene.