sulaukęs 84 metų mirė amerikiečių rašytojas Kurtas Vonneguttas. pagerbdamas Jį išsitraukiau iš savo failų keletą citatų, tikiuosi jums patiks:
---------------------------------------------------------------------------------
... visais laikais Žemės gyventojai elgėsi taip, lyg juos būtų stebėjusi Didžiulė Akis danguje, godi pramogų. Toji akis nepaprastai mėgo grandiozinius renginius. Jai buvo vis tiek, ką rodo Žemėje – komediją, tragediją, farsą, satyrą, atletikos čempionatą, burlenčių varžybas, kaitų fiestą ar vodevilį. Jos reikalavimas, kuriam Žemės gyventojai paklusdavo be išlygu, tarsi gravitacijos jėgai, buvo vienintelis: spektaklis turi būti įspūdingas. Didžiosios Akies valia buvo tokia stipri, kad Žemės gyventojai daugiau nieko neveikė, tik renge spektaklius - dieną ir naktį, ir netgi sapnuodami. Didžioji Akis buvo vienintelė auditorija, kurios nuomonė rupėjo Žemės gyventojams. Egzotiškiausius spektaklius žmonės surengdavo, būdami visiškai vieni, kai vienintelis jų žiūrovas likdavo ta įsivaizduojama akis...
---------------------------------------------------------------------------------
Kadaise Tralfamadore gyveno būtybės, visai nepanašios į mašinas. Jos buvo nepatikimos, neveiklios, neįžvalgios ir neilgaamžės. Be to, šiuos
apgailėtinus padarus nuolat griaužė įsitikinimas, kad viskas gyvenime turi
turėt prasmę ir tikslą, ir kad vieni tikslai yra aukštesni už kitus.
Didžiąją savo gyvenimo dalį tos būtybės praleisdavo ieškodamos gyvenimo tikslo. Tačiau kiekvieną sykį, kai jis galų gale paaiškėdavo, tučtuojau toms būtybėms imdavo rodytis toks netikęs ir menkas, kad jas apimdavo pasibjaurėjimas ir gėda.
Nenorėdamos tarnauti tiems, jų nuomone, niekingiems dalykams, būtybės sukūrė mašinas, kurios darytų už jas visus dėmesio nevertus darbus, o jos pačios galėtų skirt gyvenimą aukštesniems tikslams. Tačiau kiekvienas naujas aukštesnis tikslas ilgainiui pasirodydavo ęsąs ne toks jau aukštas, kad dėl jo butų verta gyvent, tad netrukus ir jam būdavo sukuriamos mašinos.
Jos taip puikiai viską atlikdavo, kad galų gale joms buvo patikėta rast
atsakymą, kokia galetų būti aukščiausia gyvų būtybių gyvenimo prasmė.
Mašinos sąžiningai atsakė, kad iš tikrųjų tokios prasmės visai nėra.
Nuo tada gyvi padarai ėmė žudyti vienas kitą, kadangi labiausiai už viską
nekentė gyvent beprasmiškai. Netrukus, pastebėję, kad ir žudo jie kažkaip nemokšiškai, tą rūpestį pavedė mašinoms, kurios jį sutvarke greičiau, nei spėsi ištart žodį "Tralfamadoras".