O kiek suprantu bangų ir vėjo mylėtojai būtų nieko prieš
Šiuo ciklonų sezoną pajūrio žiniasklaidoje vyksta intensyvios diskusijos šiuo klausimu.
pridedu nuorodą į straipsnį ir keletą ištraukų:
http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?d ... 1100430867
Audros toliau siaubia pajūrį
Palangos paplūdimį labiausiai nusiaubė sausio pradžioje praūžusi audra.
Nuplauta maždaug 750 metrų ilgio pajūrio dalis, kur praėjusių metų žiemą buvo atvežtas smėlis iš Kunigiškių karjero.
Galima teigti, kad keli milijonai litų išmesti tuščiai. Apie tai, kad nėra prasmės į paplūdimius vežti smėlį, anksčiau ne kartą kalbėjo Lietuvos jūrinių tyrimų centre dirbantis mokslininkas Juozas Dubra.
Vakar jis teigė nebenorįs aštrinti padėties, nes įgijęs nepalankų kitų mokslininkų ir Aplinkos ministerijos valdininkų požiūrį.
J.Dubra patarė gilintis į 50 metų Baltijos tyrimams paskyrusio profesoriaus Vytauto Gudelio ir mokslininko iš Latvijos Roberto Knapso tyrimus. Jie teigė, kad Baltijos jūros Lietuvos pakrante per metus plukdoma apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Priklausomai nuo vėjo du trečdaliai smėlio plukdomi į šiaurę, o trečdalis - į pietus. Atgal į krantą išmetama tik maždaug 5 proc. smėlio.
Todėl nereikėtų tikėtis, kad ties Palanga nuplautas smėlis pavasarį sugrįš.
__
J.Dubra mano, kad Lietuvos pajūryje nereikėtų išradinėti stebuklų, o daryti tai, ką padarė vokiečiai ir lenkai. Jų pajūryje yra pristatyta į jūrą nutęstų gelžbetoninių arba akmeninių sutvirtinimų, kurie stabdo smėlio išplovimą.
Pavyzdys galėtų būti ir grafo Tiškevičiaus prie Palangos statyta buna. Nuo 1947 metų ties Palanga ji Kopagūbrį priartino net 450 metrų.
Netgi laivo „Trident Marine“ avarija, kai jis prieš kelis metus buvo išmestas Palangos paplūdimyje ties Birutės kalnu, praplatino paplūdimį.
Toje vietoje buvo suversta akmenų ir krantas „priaugo“ du metrus.
Kad nebūtų plaunamas Palangos paplūdimys, dabar reikėtų paaukštinti ir pratęsti prie tilto esančią buną.
. Greičiau į kažkieno kišenę.
