Na va, galėčiau pasakyti - argi nesakiau, bet bala nematė, nesakysiu. Kokie momentai įdomūs, sakykim kas tai yra apsimestinis lietuviškas kuklumas? Jeigu apsimestinis negerai, jeigu natūralus nieko blogo ir tada nelieka sąvokos lietuviškas, nes jeigu natūralus, tai jis ir afrikoj natūralus. Galų gale jeigu yra apsimestinis kuklumas, kas galėtų paneigti, kad nėra apsimestinio vulgarumo ar gašlumo ir kas tada blogiau, o kas geriau
Iš kitos pusės, kas labiausiai biesina ir kodėl būtent aš mėtau kruopas į šitą košę užuot patylėjęs. Kodėl, pavyzdžiui, aš vien tik dėl to, kad esu patinas turėčiau pirkti automobilį prie kurio staiposi ilgakojė patelė. Ir kas nusprendė kad man turėtų patikti būtent ilgakojės. Kodėl kažkam atrodo, kad aš sprendimus turiu priimti galvodamas, atsiprašant, mažosiomis smegenimis. Kita vertus šie giliai įsišakniję mitai ir stereotipai, kuriuos kai kas stengiasi palaikyti, leidžia joms paskui sakyti: "visi jūs vienodi". Nežinau kaip kam, bet mane tai siutina. O siutina ne todėl, kad aš kokis davatkis ar šventuolis, o todėl, kad apie mane sprendžiama pagal bendrą masę. Manęs nesiutina ir niekad neįsiutins argumentuotas pasakymas "tu tokis ir anokis" , bet niekad nesutiksiu su pasakymu, nuomone, užuomina, stereotipu, ar kitaip ireikštu požiūriu "Visi jūs tokie ir anokie".
Keke, aš nieko prieš tave neturiu asmeniškai
. Kita vertus man mano požiūris į gyvenimą labai patinka, nes aš save laikau nepataisomu optimistu - bambekliu. Būdamas iš emės labai tolerantiškas, aš to paties reikalauju iš kitų. Todėl mano pasisakymo maniera skirta provokuoti ir tuo pačiu skatinti susimąstyti. Pavyzdys kad ir toks: aš šnekėdamas su mirties bausmės šalininkais užimu tokią poziciją, pagal kurią jiems pritariu ir vystau jų mintį taip, kad diskusijos pabaigoje jie patys mane pradeda stabdyti ir aiškinti, kad pusės pasaulio tikrai nebūtina iššaudyti.
