Laisvis39 29 Spa 2009 13:36
Mes išplaukėm su mažom lentom ir mažom burėm. Vėjo buvo daug, banga vidutinė. Krantas tolo greitai.
Ilgai nelaukęs darau posūkį, nukrentu, šalta truputi. Burė greit pakelia ir kryptis dabar jau į krantą. Antras posūkis ir vėl į jūrą, visur vanduo, dabar dar ir iš dangaus. Grįžtant pasisekė pasigauti gražią bangą, ji padėjo, palydėdama, pasiekt seklumą, nes vėjas staiga dingo absoliučiai. Lipu, braunuosi per stiprią šiaurės krypties srovę į krantą. Apsidairau Lino, niekur nematyti, bet po kelių minučių, tolokai jūroje, pastebiu juodą figūrą, mėginančia iškelti burę. Jam nesiseka, vėjo nėra, lenta grimzta, jokio atramos taško. Stovėjom krante ir laukėm gerą valandą sustiprėjančio vėjo arba stebuklingai krantą pasiekusio draugo. Ne juokais sunerimome visai akiratyje tarp bangų, srovės nešamam, Linui pradingus. Nuėjus kilometrą krantu, dar už puskilometrio pamatėm, kaip iš jūros lenda mūsų ruonis, apsidžiaugėm. Parplaukė ant lentos, burė liko jūroje. Apmaudas dėl prarasto inventoriaus trūko neilgai, dideliam mūsų džiaugsmui pamatėme bangų nešamą į krantą burę. Po kiek laiko Linas ją sėkmingai ištraukė ir tuomet įvyko kitas stebuklas, vėjas vėl įsijungė. Dar dvi valandas džiaugėmės ir mėgavomės Baltijos bangomis.
Tai išgerkim už tai, kad Baltija mus moko ir yra gailestinga!
