oooooo, ryt bus įdomios gonkės. Lazeris prieš Baidą. Kova manau bus įtempta. Gal sakau darom totalizatorių?
O šiaip - klausimas kur daugiau adrenalino - kaitai ar burlentė? Manau čia yra toks dalykas - mokymosi procese ir viena ir kita pusė pasiekia daug adrenalino. PVZ. Su kaitu prodžioje daug adrenalino stovėti ant kranto be lentos ir būti tampomu į visas puses, vėliau tai jau ne adrenalinas. Imi lentą bandai plaukti. Dar vėliau pašoki į kokį metrinį aukštį. Adrenalinas pilasi per ausis. Bet dabar pasakykit - šuolis į metro aukštį ar yra jau toks ekstremalus? Manau dabar Laseriui ar Tvorai reikia varyt mažiausiai į kelių metrų aukštį, ten atlikti fintą kokį, atlikti viską švariai ir tada pajusti tikrą techniško šuolio džiaugsma. Kitaip tariant kievienas adrenaliną pradeda jausti tada kai priartėja prie tam tikros individualios ribos. Įdomu, kiek laiko patys treniravotės kol pradėjo sektis tas ar anas sudetingas manevras? Panašiai ir burlentėse. Tobulumo siekti abejuose sportuose tenka kuo daugiau plaukiant ir nuolat rizikuojant, perspaudžiant savo savisaugos jausmą ir t.t.
Pasiekus tam tikrą ribą - tenka pradėti kažko ieškoti. Taip kaitiorai vėl prisimena veivą, stipraus vėjo slalomą ir t.t.
Norint įnešti dar vieną matmenį lygiame vandenyje - nebūtina tai daryti tiesiogiai. Tai gali būti ir varžybinis adrenalinas, maksimalaus greičio ir kontrolės pojūčiai, pagaliau silpno ir stipraus vėjo freestailas ir t.t.
Taigi - pradinukas pradėjęs plaukti su kaitu ar burlente yra laimingas. Mažiausiai kelis metus nuolatos tobulėdamas jis jaus pastovų adrenaliną, jaus kaifą mokindamasis ir stengdamasis atlikti tai, ko vakar pasiekti dar negalėjo.
Na štai, na ir pakalbėjau
